Kas yra kompostas?

Kompostas

Kas yra kompostas?

Kompostas pavadinimas kilęs nuo lotynų kalbos žodžių „compono“ ir „compositum“, reiškiančių: sudėti, sukrauti, mišinys. Kompostas yra skirtingo mineralizacijos lygio įvairių organinių medžiagų mišinys. Jame esančios ne visai supuvę šakelės, žolių stiebeliai ir įvairios organinės liekanos užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą. Kartu su apirusiomis organinėmis liekanomis jame yra gausybė bakterijų, mielių, pelėsinių grybų, pirmuonių ir kitų gyvybės formų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai maitinasi organinėmis liekanomis. Fermentų pagalba jas mineralizuoja, paverčia tirpiomis medžiagomis, kurias jau gali iš komposto įsisavinti augalų šaknys. Į dirvą patekęs kompostas suyra išskirdamas pagrindines augalų maistines medžiagas – azotą, fosforą, kalį ir mikroelementus.

Kompostas – tai natūrali trąša, kurios perdaug nebūna nei dirvai, nei augalams. Priešingai negu mineralinės trąšos, jis neturi neigiamo šalutinio efekto. Kompostas palengvina molingų dirvų struktūrą ir pagerina oro laidumą, o smėlingose – sulaiko drėgmę, atstato nualintas dirvas. Komposto sugebėjimas atstatyti dirvos struktūrą yra daug labiau vertinamas už trąšos savybes. Stebina, kad tręšiant gerai paruoštu kompostu, augalai praktiškai neserga ir mažai kenkiami vabzdžių. Kol kas šio fenomeno negali pilnai paaiškinti nei mokslininkai, nei praktikai.

Ar kompostas nekenkia augalams?

Jeigu sodinimo ar sėjimo darbai atliekami tinkamai, tai jokio pavojaus nėra, kad kompostas gali „apkrėsti“ augalus. Augalai kaip ir gyvūnai pasižymi imuninėm savybėm. Tačiau, jeigu augalas pasodintas ar prižiūrimas netinkamai (stipriai pažeistos šaknys, kenčia nuo sausros, kaitros, šalnų ar kitų kritinių sąlygų), tuomet jis patiria stresą. Kuriam laikui augalas praranda regeneravimo sugebėjimą ir per pažeistas šaknis, lapus ar kitus organus augalą gali užpulti pelėsinių ar vandens indais plintančių grybų, bakterijų ir virusų sukeliamos ligos, kurių sukėlėjų visada yra medelius supančioje aplinkoje.

Visiškai susiskaidęs („perpuvęs“) kompostas ligų infekcijų neplatina. Yra daugiau teorinė galimybė, kad paskleistas nepilnai subrendęs kompostas gali privilioti šimtakojus, kurie lysvėse gali pagraužti gležnus daigelius, dygstančias sėklas.

Komposto naudojimas

Subrendusiu kompostu tręšti galima bet kada, tačiau geriausiai – rudenį. Paskleistą subrendusį kompostą reikia tuojau pat įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį 5-8 cm gyliu (būtinai sekliai, nes ten vyksta intensyviausi dirvos gyvybiniai procesai). Nesubrendusio skubiai įterpti nebūtina – jį galima naudoti kaip mulčią. Patręšus kompostu, po trejų metų dirva pasiekia maksimalų biologinį aktyvumą. Tada komposto kiekį galima mažinti, bet juo tręšti reikia kasmet. Lengvoms dirvoms reikia daugiau komposto negu sunkioms. Sunkesnės mechaninės sudėties dirvožemiui pakanka 1 kg komposto 1 kvadratiniam metrui arba 10 t/ha kiekvienais metais.