Kompostavimas

image01 Testavimui

Kompostavimas – natūrali gyvų mikroorganizmų veikla

Komposto krūvoje visi medžiagų virsmai vyksta dėl ten besidauginančių organizmų veiklos. Tai tie patys procesai, kurie dirvoje vyksta natūraliai, bet krūvoje labiau sukoncentruoti vienoje vietoje. Svarbiausia suprasti, kad augalines medžiagas kompostu paverčia gyvi mikroorganizmai. Ruošiant kompostą visos mūsų pastangos turi būti skirtos šių mikroorganizmų veiklai skatinti, kad jie turėtų pakankamą kiekį maisto, t.y. jiems vystytis tinkamų organinių atliekų. Šiems mikroorganizmams, kaip ir visiems gyviems padarams, reikia gauti tų cheminių elementų, iš kurių sudarytos jų ląstelės.

Bakterijoms, aktinomicetams ir grybams pagrindiniai maistiniai elementai yra anglis, azotas, fosforas ir kalis, bet jiems reikia ir mikroelementų. Sukrautose krūvose turime sudaryti mikroorganizmams palankias drėgmės ir šilumos sąlygas, bei oro patekimą. Todėl kompostuojamos medžiagos į kaupus turi būti sudėtos šiems „geradariams“ tinkamu santykiu, pakankamai puriai ir susmulkintos. Jiems vystytis palankios sąlygos susidaro tik tam tikro dydžio krūvose. Krūvas turime laistyti, pridengti, permaišyti, pridėti papildomų medžiagų.

Turime žinoti, kaip sekti kompostavimosi eigą, kad esant reikalui suaktyvintume mikroorganizmų veiklą. Organiką kompostu paverčiantiems mikroorganizmams būtinos tik jų gyvybinius poreikius atitinkančios sąlygos ir jiems visai nerūpi mūsų naudojamos kompostavimo technologijos. Jų poreikiai nepakito nuo gyvosios gamtos atsiradimo Žemėje ir yra tokie: subalansuota dieta (kitaip tariant anglies-azoto pusiausvyra kompostuojamose medžiagose), palanki temperatūra (komposto mikroorganizmai nesivystys vėsumoje ir šaltyje, t.y. „nedirbs“ mums), pakankama drėgmė (jie „nedirbs“ jei bus per sausa ar per šlapia), deguonis (be jo negyvens ir „nedirbs“).

Teisingai kompostuojant žūsta patogeniniai organizmai

Kompostavimo metu patogeninių organizmų išgyvenimą riboja keli faktoriai: temperatūros poveikis ir konkurencija tarp organizmų už maisto šaltinius, išskiriant organizmams-antagonistams antibijotikus ir kitus inhibitorius (pvz.: amoniaką). Karšto kompostavimo metu (+65 – +70 oC) nuo šilumos žūsta ar nusilpsta piktžolių sėklos ir suyra dauguma ligų sukėlėjų. Kompostuojamų medžiagų rietuvė nėra patogeniniams mikroorganizmams natūrali vystymosi aplinka ir dėl to jie palaipsniui eliminuojami iš tokios sistemos. Jeigu komposte randami labai atsparūs sporas sudarantys mikroorganizmai, tai labai tikėtina, kad jų taip pat yra ir aplinkinėje dirvoje.

Dr. T. Gibsonas iš Edinburgo ir Rytų Škotijos žemės ūkio koledžo teigia, kad komposto krūvoje kelias valandas išsilaikanti +50 oC temperatūra pražudo visus patogeninius mikroorganizmus. Jų žuvimo patikimumas padidėja, jei ši temperatūra išlaikoma 24 valandas.

Kompostavimui tinkančios medžiagos

Kompostavimui tinka visos galinčios suirti organinės medžiagos. Organinių atliekų pavirtimo į visavertį kompostą laikas priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip temperatūra, drėgmė, naudojamos medžiagos, kompostavimo būdas, papildomos priemonės. Dabartiniai komposto paruošimo žinovai specialiai nepateikia tikslių kiekinių nurodymų ko ir kiek reikia dėti į komposto krūvą, nes priklausomai nuo konkrečių sąlygų visuomet reikia vadovautis patirtimi ir žemdirbio nuojauta. Kuo geresnės sąlygos sudaromos organinėms atliekoms kompostuotis – tuo greičiau jos suyra.

Kompostuokite visas organines atliekas, išnaudokite vietinėmis sąlygomis lengviausiai prieinamas ir pigiausias medžiagas. Miško medelynuose komposto gamyba turėtų vykti ne kaip Generalinės miškų urėdijos verčiamas procesas, o kaip įsisąmonintas supratimas, kad tik geru kompostu pakankamai patręštuose plotuose galima išauginti stipresnius ir atsparesnius sodmenis, galima sutrumpinti sodmenų išauginimo laiką, bei našiau išnaudoti medelynų plotus negu iki šiol.