Kompostavimas

Kompostavimas – tai tam tikrų medžiagų (atliekų), kurios pasižymi biologiniu skaidumu, tvarkymo būdas.

Tai reikalingas procesas, kurio metu dėl mikroorganizmų, dirvožemio gyventojų ir jų išskiriamų fermentų poveikio, mineralizuojasi biologiškai skaidžios atliekos, išsiskiria biogeniniai elementai ir susidaro humusas.

 

Kompostavimas – paskirtis

 

Kompostavimo metu organinės atliekos paverčiamos dirvožemiui bei augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu. Be kompostavimo proceso sunku įsivaizduoti gausų ir kokybišką derlių.

Procesas. Kompostuoti geriausia pavasarį arba vasaros pabaigoje, nuošalioje žemės sklypo vietoje (arba ant žemės ploto, arba specialiuose konteineriuose).

 

 

Kompostuojant ant žemės, paklojamos augalinės kilmės medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) sluoksnis (maždaug 15–20 cm) arba padedamos plytos, kad būtų užtikrinta tinkama oro cirkuliacija ir drenažas. Taip pat reikėtų užtikrinti reikiamą temperatūrą (50° C), kuri padeda sunykti piktžolių sėkloms, ir nuolat maišyti kompostą, kad į mišinį patektų daugiau deguonies.

 

 

Nusprendus konstruoti konteinerį, tai reikėtų daryti iš vielos tinklo (maždaug 90 cm aukščio) arba iš medienos, kampuose pritvirtinant sunkius strypus ar kampuočius.

 

 

Vis tik konstruojant specialų kompostavimo konteinerį, privalu laikytis specialių reikalavimų.

 

 

Svarbu žinoti, jog kompostavimui tinka visos galinčios suirti organinės medžiagos, dažniausiai naudojamos – vaisių, daržovių gabaliukai, vaisių ir daržovių žievės, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, kavos tirščiai, suplėšytas popierius, sodo atliekos (augalų lapai, nupjauta žolė, jaunos piktžolės be subrendusių sėklų, sena vazonų žemė ir kt.), triušių, vištų, karvių, arklių mėšlas

 

 

Kompostavimu galima perdirbti daugiau negu 50 proc. įvairių atliekų.Pasakytina, kad organinių atliekų pavirtimo į visavertį kompostą laikas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip temperatūra, drėgmė, naudojamos medžiagos, kompostavimo būdas bei naudojamos papildomos priemonės.

 

Kuom vertingas kompostavimas?

 

 
 

Pagrindinė kompostavimo nauda – skatinama mikroorganizmų veikla (kad turėtų pakankamą maisto kiekį, t. y. jiems vystytis tinkamų organinių atliekų), kuri užtikrina dirvožemio ekosistemos stabilumą, medžiagų apytaką ir derlingumą. Taip pat kompostavimas turi ir kitų privalumų.

  • Tai praktiškas būdas perdirbti atliekas (pavyzdžiui, sugrėbtus lapus, nupjautą žolę, išrautus krūmus ir pan.) ir jas panaudoti naudingam tikslui – žemės tręšimui.
  • Tai galimybė praturtinti dirvą reikalingomis ar prarastomis medžiagomis ir pagerinti jos savybes, kokybę.
  • Karšto kompostavimo metu (iki +70° C) nuo šilumos žūsta ar nusilpsta piktžolių sėklos ir suyra dauguma ligų sukėlėjų.
  • Kompostuojamų medžiagų rietuvė nėra patogeniniams mikroorganizmams natūrali vystymosi aplinka, todėl palaipsniui jie iš tokios sistemos pašalinami.
 

Tikriausiai pastebėjote, kad kompostavimo specialistai nepateikia tikslių ir aiškių nurodymų, kiek ir kokių medžiagų reikia dėti į komposto krūvą. Taip yra todėl, kad visuomet reikia remtis įgyta patirtimi ir žiniomis apie žemdirbystę, atsižvelgti į konkrečias sąlygas, nes kuo jos geresnės, tuo greičiau suyra organinės atliekos.

 

Kompostuoti organines medžiagas išties pravartu, nes tokiu būdu galima išnaudoti vietines sąlygas ir norimas ar turimas medžiagas. Geras kompostas padės išauginti stipresnius ir atsparesnius augalus bei sutrumpins jų išauginimo laiką!

kompostavimo kainos
kompostavimo imone
kompostavimo paslauga
0/5 (0 Reviews)